Indo pomėgis Lietuvoje virto verslu

Bankininkas, verslininkas Pradeepas Gupta (59), atvykęs į Vilnių, pasigedo Indijos ir Tailando virtuvių – jų rado vos kelias. Tad nusprendė pats čia atvežti rytietiškų kvapų ir skonio. Įkūrė indų ir tailandiečių restoraną „Blue Lotus“. Nišinis verslas nelengvai, bet prisibeldė į lietuvių širdis ir subūrė savo klientų ratą.

Iš Indijos ir JAV – į Lietuvą

Iš Indijos kilęs P. Gupta savo tėvynėje baigė inžinerijos ir verslo bakalauro studijas. Metus dirbo tėvo elektroninių kabelių gamybos įmonėje. Vėliau išvyko į JAV – Jeilio universitete studijavo verslo valdymą. Gabus vyras po studijų pasuko į bankus: iš pradžių JAV, vėliau Suomijos sostinėje Helsinkyje ir pagaliau Estijoje, Taline. Čia dirbo ne tik bankininkystės srityje, bet ir akcijų rinkoje. Prieš dvejus metus atkeliavo į Vilnių, kur atidarė savo ketvirtąjį indų ir tailandiečių restoraną „Blue Lotus“.

„Indų ir tailandiečių patiekalai vertinami pasaulyje. Jie unikalūs savo įvairove ir skoniu. Restorane „Blue Lotus“ tiekiamas maistas gaminamas pagal šių virtuvių tradicijas, tačiau patiekalai pritaikyti ir europiečių skoniui. Čia užsukę patys indai dažnai prašo patiekalus pagardinti druska, paaštrinti arba į desertus įdėti daug daugiau cukraus“, – juokiasi P. Gupta.

Neplanuotas karjeros posūkis

„Restoranų verslas – visiškas nukrypimas nuo mano profesinės karjeros. Niekada nesvajojau ir neplanavau to daryti“, – karjeros posūkiu iki šiol stebisi verslininkas.

Pirmąjį restoraną „Villa Thai“ jis įsigijo palikęs darbą banke prieš 14 metų. Eidamas Talino senamiesčio gatve atsitiktinai pastebėjo parduodamą vietą ir susiviliojo: „Pamaniau: ar sunku bus valdyti restoraną? Nusipirksiu jį dėl smagumo. Tai bus kaip hobis.“

Dabar P. Gupta prisipažįsta klydęs – valdyti restoraną itin sunku. Čia esą gausu kasdieniškų, smulkių ir didelių darbų, prie kurių jis, valdydamas investicijų fondą, nebuvo įpratęs. Galų gale pasisamdė gerų vadybininkų, kurie ėmė rūpintis restoranu, ir jis tapo sėkminga vieta.

Kai ekonomikos krizė sužlugdė pašnekovo veiklą akcijų rinkoje, jis dar labiau pasinėrė į verslą. Su partneriu Taline 2010 m. atidarė antrąjį, o 2014 m. – trečiąjį indų ir tailandiečių restoranus.

Prireikė dvigubai didesnių investicijų

Dar gyvendamas Taline P. Gupta kartą apsilankė Vilniuje – to užteko, kad užsimanytų čia gyventi. Tai prieš dvejus metus ir padarė.

 

„Tikėjausi darbus pabaigti per du mėnesius, tačiau prireikė penkių.“

P. Gupta.

 

„Baltijos šalyse mane laikė mano restoranai. Visada sakiau: jei čia liksiu, gyvensiu Vilniuje. Tai geriausias miestas tarp Baltijos valstybių – turi patrauklų senamiestį, gerą susisiekimą. Talinas man yra per mažas, o Ryga – per daug chaotiška, ne tokia švari“, – atvirauja verslininkas.

Jis sako, kad Vilniuje planuojamam restoranui ilgai ieškojo tinkamos vietos – ją rado senamiestyje, Totorių gatvėje. Čia restoraną teko kurti praktiškai nuo nulio.

„Man tai buvo nauja patirtis. Buvo tikrai daug darbo. Restoranui prireikė dvigubai daugiau investicijų, nei iš pradžių planavau. Be to, užtruko vietos paruošimas. Tikėjausi darbus pabaigti per du mėnesius, tačiau prireikė penkių“, – prisimena P. Gupta.

Sunkumų kilo ir ieškant tinkamo, profesionalaus personalo. Keturis virtuvės šefus nusprendė atsivežti iš Indijos. Jų nereikia mokyti, o ir kaita nebus tokia dažna.

Į kampą spaudė konkurencija

Pašnekovas sako, kad pritraukti klientų ir užtikrinti sėkmingą restorano veiklą Vilniuje buvo sudėtingiau nei Taline. Mat Estijos sostinėje indų virtuvė yra itin populiari, o Vilniuje tokių vietų iki šiol buvo vos dvi.

„Indų ir tailandiečių patiekalai vertinami vidutine arba šiek tiek aukštesne kaina. Prabangaus tokios virtuvės restorano atidaryti neapsimoka – tam rinka būtų per maža. O „Blue Lotus“ kainos yra šiek tiek aukštesnės nei vidutinės, tad konkuruoti su praktiškai tokiame pačiame kainos segmente esančiomis tikrai neprastomis picerijomis, kibininėmis ir kitomis kavinėmis sudėtinga. Jos turi didesnę paklausą, nes kokybės, maisto priimtinumo ir kainos atžvilgiu yra populiaresnės“, – įsitikinęs P. Gupta.

Jis sako, kad ribotą verslo pradžią Vilniuje lėmė ir jo paties laiko trūkumas – negalėjo „Blue Lotus“ skirti pakankamai dėmesio. Tad pasamdė dvi puikias vadybininkes, kurios reikalus pasuko kur kas geresne vaga. Klientų, pavienių ir nuolatinių, daugėja, o pats restoranas duoda pelno.

„Vilniaus ekonomika sparčiai kyla, čia gyvenantys žmonės lengviau randa darbą, turi daugiau pajamų, laisvai disponuojamų pinigų, tad gali sau leisti už šiek tiek didesnę kainą paskanauti kitokios, įdomios, kokybiškos virtuvės patiekalų. Dažnai, ypač vakarais, restoranas būna sausakimšas. Manau, ateityje bus dar geriau“, – sako verslininkas.

Išmoko planuoti verslo biudžetą

P. Gupta su partneriu jau lapkričio 4 d. Taline žada atidaryti savo penktąjį restoraną. Apie verslo plėtrą Lietuvoje jis kol kas nesvarsto, tačiau užsimena turintis svajonę indų ir tailandiečių virtuvę įkurti Klaipėdoje.

Pašnekovas sako, kad Vilniuje sukurti ir išlaikyti dar vieną maitinimo vietą būtų sudėtinga. Mat čia restoranų itin daug. Jų per pastaruosius trejus metus pridygo tikrai nemažai.

„Vilniuje turėjau išmokti tinkamai planuoti verslui reikalingą biudžetą. Dabar žinau, kad jam pinigų reikia atidėti daugiau, nei iš pradžių atrodo. Taip pat privalu numatyti daugiau einamųjų finansų, kurie bus būtini verslui palaikyti tuo metu, kai jis neduos pelno arba išlaidų bus daugiau nei pajamų. Verslininkai yra optimistai, tad dalis jų biudžeto nemoka įvertinti. Mačiau ne vieną verslą, kuriam būtent dėl šios priežasties nepasisekė“, – patirtimi dalijasi P. Gupta.

„BLUE LOTUS“